Lietuvos jaunimo dienų kryžius atkeliavo į Skuodą

Kovo 10 d. į Skuodą atneštas jaunimo dienų kryžius. Prie miesto ribos, atkeliavusį iš Mosėdžio, jį pasitiko dekanato dekanas, kunigas Saulius Damašius, kunigas vikaras Justinas Palubinskas ir Mažeikių šv. Prancičkaus Asyžiečio bažnyčios kunigas vikaras Klemensas Jaraminas, ir pulkas jaunimo.

Miesto aikštėje

Į miestą atnešus kryžių, procesija sustojo aikštėje, prie Meno mokyklos. Kadangi kryžius atneštas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, P. Žadeikio gimnazistų parengtas montažas ta proga labai tiko ir nuteikė tautiškai, pilietiškai. Nuskambėjus dainai „Laisvė“, kunigas K. Jaraminas kreipėsi į jaunimą, pedagogus, tėvelius, sakydamas, kad ši diena Skuodo parapijoje yra simbolinė. „Lietuvos jaunimo dienų kryžius keliauja po Žemaitiją. Šiandien jis viename Žemaitijos centrų – Skuode. Birželio pabaigoje bus nukeliavęs į Alytų, kur įvyks Lietuvos jaunimo dienos. Į Alytų suvažiuos jaunimas iš visos šalies, o kryžius sušildys jūsų širdis. Simboliška, kad į jūsų miestą kryžius, kuris krikščioniškame pasaulyje yra prisikėlimo ir vilties simbolis, atneštas Kovo 11-osios išvakarėse, kuomet Lietuva švęs reikšmingą dieną – Nepriklausomybės atkūrimą. Trispalvė ir Vatikano vėliavos dar labiau paryškina šiandienos momento svarbą“, – sakė kunigas K. Jaraminas. Anot jo, tegul tikėjimas ir tautiškumas paduoda vienas kitam ranką ir nuteikia entuziastingai kelionei mūsų kasdienybėje po mūsų miestų ir miestelių gatves, tegul mūsų širdyje gaivina tikėjimo ir tautiškumo želmenis.

Šlovinimas bažnyčioje

Lietuvos jaunimo dienų kryžius iš miesto aikštės atneštas į Skuodo Švč. Trejybės bažnyčią. „Pasidžiaukime Jaunimo dienų kryžiumi, nes per Gavėnią džiaugsmo ne per daugiausia. Per kryžiaus paslaptį kiekvienam iš mūsų padovanota išganymo dovana. Tegul šis susitikimas būna padėkos Dievui dovana“, – sakė kunigas vikaras K. Jaraminas, pakvietęs pasiklausyti šv. Rašto skaitinių.

Konferencijoje – apie Gavėnios prasmę

Buvusioje Skuodo pradinėje mokykloje pasistiprinę sumuštiniais ir bandelėmis, ateitininkai susirinko į konferenciją, kurioje apie Gavėnios prasmę ir kalbėjo kunigas K. Jaraminas. Jis teiravosi, ką ateitininkai žino apie savo organizaciją, kokiais principais jie vadovaujasi, kuo Adventas skiriasi nuo Gavėnios ir t. t. Dvasininkas, išgirdęs teisingus atsakymus, teigė, kad per Gavėnią, kuri prasideda Pelenų dieną, turime prisiminti Atgailą, tai yra atsinaujinti Kristuje, kad šv. Velykas sutiktume atsinaujinusia dvasia. Gavėnia baigiasi Didįjį Ketvirtadienį. Tądien paminimas Švč. Eucharistijos įsteigimas. Didįjį Penktadienį einamas, apmąstomas Kryžiaus kelias, Didįjį Šeštadienį – Velyknaktis. Šis vakaras susideda iš keturių dalių: žiburių, Žodžio, krikšto ir Eucharistijos liturgijos.

Pasak kunigo, katalikui svarbiausios šventės – šv. Kalėdos, šv. Velykos, Sekminės… Jis akcentavo maldos svarbą, kad reikia nepamiršti melstis kiekvieną dieną, padėkoti Dievui. Per Gavėnią giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai, Graudūs verksmai. Kaip teigė dvasininkas, Žemaičių Kalvarijos kalnai – religinis paveldas, kurį turime išsaugoti.

Anot K. Jaramino, reikia prisiminti artimo meilės gailestingumo darbus, kurie daromi nesavanaudiškai. Motina Teresė yra sakiusi, jeigu žmonės ir nepadėkoja už gerus darbus, vis tiek reikia nenustoti jų daryti. „Jei tikėjimas nepagrįstas darbais, jis miręs. Todėl turime aplankyti senelius, pagelbėti jiems, pagalvoti, kokį gerą darbą galėtume nuveikti. Padovanokime šiek tiek laiko, pabendraukite su vienišu žmogumi, tai yra didžiulė dovana jam“, – teigė kunigas.

Per Gavėnią penktadienis skiriamas pasninkui. Italijoje per pasninką atsisakoma pietų, o pinigai, kurie būtų išleisti jiems, perduodami misionieriams, dirbantiems misijoje Afrikos šalyse.

Dvasininkas palinkėjo ateitininkams malda, pasninku, artimo meilės gailestingumo darbais įprasminti Gavėnią, kuri tęsiasi septynias savaites.

Po to ateitininkai dirbo grupėse, kuriose atliko įvairias užduotis; žiūrėjo filmą apie Lietuvos jaunimo dienas; meldėsi susitaikymo pamaldose, šv. Mišiose Švč. Trejybės bažnyčioje.

Rūta RONKAUSKIENĖ