Pradinis

Santuoka


Dievas, sukūręs žmogų iš meilės, pašaukė jį meilei, kuri yra pagrindinis ir įgimtas kiekvieno žmogaus pašaukimas. Kadangi Dievas sukūrė vyrą ir moterį, jų tarpusavio meilė yra absoliučios ir nesibaigiančios Dievo meilės žmogui atvaizdas.
Šventasis Raštas tvirtina, kad vyras ir moteris sukurti vienas kitam: „Negera žmogui būti vienam“. Moteris, „kūnas iš mano kūno“, tai yra vyro antrininkė, jam lygi, visai jam artima, yra jam Dievo duota kaip „bendrininkė“, atstovaujanti Dievui. „Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos, ir jie tampa vienu kūnu“ (Pr 2, 18-25). Kad tai reiškia neišardomą jų dviejų gyvenimų vienybę, parodė patsai Viešpats, primindamas, koks „iš pradžių“ buvo Kūrėjo planas: „Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas“ (Mt 19, 6) (KBK 1605).
„Santuokos ryšys, kuris visam gyvenimui sujungia vyrą ir moterį, savo prigimtimi yra skirtas sutuoktinių labui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui; tą ryšį tarp krikščionių Viešpats Kristus iškėlė į sakramento garbę“ (CIC 1055, §1).

ESMINĖS SANTUOKOS SAKRAMENTO SAVYBĖS 
Santuokinė sutartis, kuria vyras ir moteris visam gyvenimui sudaro bendrą sąjungą, savo prigimtimi yra skirta sutuoktinių gėriui ir vaikų gimdymui bei auklėjimui. Esminės santuokos savybės, kurios turi būti žinomos ir besąlygiškai priimtinos besituokiantiems krikščionims, – vienumas ir neišardomumas. Tarp pakrikštytųjų negali būti teisėtos santuokinės sutarties, kuri drauge nebūtų sakramentas. Santuokinį ryšį įtvirtino pats Dievas, tad sudaryta ir atbaigta pakrikštytųjų santuoka niekada negali būti panaikinta. Štai koks dviejų vienos vilties, vienos drausmės ir tos pačios priklausomybės tikinčiųjų ryšys: abu lygiateisiai, abu vienas kitam atsidavę, be jokių sielos ir kūno paslapčių. Tai iš tikrųjų du viename kūne, o kur kūnas vienas, ten ir dvasia viena.

APIE SANTUOKOS SAKRAMENTO LITURGIJĄ 
Kadangi santuoka įteisina sutuoktinių gyvenimą kaip viešą instituciją Bažnyčioje, dera, kad ji būtų sudaroma viešai ir apgaubta liturginėmis apeigomis. Santuokos sakramentas yra teikiamas bažnyčioje, jo galiojimui – tikrumui reikia dviejų liudytojų, kurie liudija, kad Santuokos sakramentas yra sudarytas ir kad šios santuokos sudarymui nėra kliūčių. Kristaus ir Bažnyčios, kurios nariais esame visi, meilę bei vienybę geriausiai išreiškia Eucharistijos sakramentas, todėl Santuokos sakramentą labai dera švęsti šv. Mišių metu. 
Santuoka – vienintelis sakramentas, kurį teikia ne kunigas, bet vienas kitam patys sutuoktiniai. Santuokos apeigose dalyvaujantis kunigas (arba diakonas) Bažnyčios vardu priima sutuoktinių sutikimą ir jiems suteikia Bažnyčios palaiminimą. Bažnyčios atstovo (taip pat liudininkų) buvimas santuokos metu akivaizdžiai parodo, kad ji yra bažnytinio gyvenimo tikrovė. Bažnyčia iš savo tikinčiųjų reikalauja bažnytinės santuokos sudarymo formos, nes:

  • Sakramentinė santuoka yra liturginis veiksmas, todėl dera jį atlikti viešos bažnytinės liturgijos metu.
  • Santuoka įveda į bažnytinį luomą, sukuria Bažnyčioje teises ir pareigas sutuoktinių ir jų vaikų atžvilgiu.
  • Kadangi santuoka yra gyvenimo Bažnyčioje būdas, Bažnyčia turi būti įsitikinusi santuokos tikrumu (todėl jos metu privalo dalyvauti liudininkai).
  • Susitarimo viešumas saugo vieną kartą ištartą „Taip“ ir padeda likti jam ištikimiems.

SAKRAMENTO MALONĖS 
Santuokos sakramentu sutuoktiniai gauna veikiančiųjų malonių siekti santuokinio gyvenimo tikslų, ugdyti savo jaunąją kartą, palaikyti santuokinę meilę. Kad šis sakramentas būtų priimtas visavertiškai, sutuoktiniai, pakartoję pagrindines tikėjimo tiesas, susipažinę su krikščioniškais šeimos kūrimo tikslais, atlikę sakramentinę išpažintį ir būdami malonės būklėje, privalo Santuokos šventimo metu abu drauge priimti šv. Komuniją, pasivesdami Viešpačiui, kad Jo globa lydėtų džiaugsme ir varge. 

Santuoka remiasi abipusiu besituokiančiųjų sutikimu, tai yra pasiryžimu visiškai atsiduoti vienas kitam, turint tikslą šį meilės ryšį išgyventi ištikimai ir vaisingai. Krikščionių sutuoktinių luomas ir jų gyvenimo būdas yra jiems savita dovana Dievo tautoje. Todėl suteikiama Santuokos sakramento malonė skirta sutuoktinių meilei ištobulinti, jų nesuardomai vienybei sustiprinti. Tos malonės veikiami, jie padeda vienas kitam siekti šventumo gyvendami šeimoje, kaip Dievo dovaną priimdami ir auklėdami vaikus. 

Pasiruošimo sakramentui pradžia
Norintieji tuoktis Skuodo Švč. Trejybės bažnyčioje turi susitarti dėl vestuvių datos ir laiko su parapijos kunigu likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki numatytos jungtuvių datos. Pradedama pildyti priešsantuokinės apklausos anketa. Turėkite galiojantį asmens dokumentą.

Reikalingi dokumentai:

* Krikšto liudijimas (išduodamas bažnyčioje, kurioje buvote krikštytas/-a);

*Laisvo stovio liudijimas (išduodamas bažnyčioje, kurioje buvote krikštytas/-a);

  N.B. Šios dvi pažymos paprastai išduodamos kaip vienas dokumentas ir galioja 6 mėn. 

*Leidimas susituokti už parapijos ribų, jeigu nesate mūsų parapijietis/-ė (šį dokumentą išduoda parapijos, kurios teritorijoje gyvenate, klebonas); 

*Pažyma iš Šeimos centro apie išklausytus pasirengimo bažnytinei santuokai kursus. 

N.B. 

*Tais atvejais, jeigu vienas iš sutuoktinių yra krikščionis ne katalikas, arba išpažįsta kitą religiją, arba yra netikintis, arba kitos valstybės pilietis, arba anksčiau buvęs sudaręs civilinę santuoką, reikės pateikti papildomus dokumentus, apie kuriuos galima sužinoti pas parapijos kunigą.

*Sužadėtiniai katalikai, norintys švęsti Santuokos sakramentą, turi būti priėmę I-ąją Šv. Komuniją. Jeigu nesate priėmę šio Sakramento, jam kviečiame pasiruošti. Dėl to kreipkitės į savo parapijos kleboną.

*Žinokite jūsų Sutvirtinimo Sakramento („Dirmavonės“) datą ir vietą. 

Jungtuvių apeigos (sutrumpinta)  

Visiems stovint, vadovas šiais ar panašiais žodžiais kreipiasi į jaunuosius:

Brangūs sužadėtiniai! Jūs atėjote i Dievo namus, kad Bažnyčios įgaliotinio ir čia esančių liudytojų akivaizdoje Viešpats užantspauduotų jūsų nutarimą susituokti.

Anksčiau Kristus Krikšto sakramentu jums suteikė pirminę ir būtiniausią išganymo malonę – jus paskyrė šventam gyvenimui. Šiandien Santuokos sakramentu jus sustiprins amžinai tarpusavio meilei ir ištikimybei tesėti bei kitoms garbingoms susituokusiųjų pareigoms atlikti ir praturtins naujomis dvasinėmis dovanomis.

Tad Bažnyčios vardu kiekvieną klausiu apie jūsų pasiryžimus.

 

Klausimai pirm priesaikos (klausia pirma jaunąjį, paskui jaunąją):

N*, ar esi rimtai apsigalvojęs, niekieno neverčiamas ir tikrai pasiryžęs vesti šią savo sužadėtinę?

Jaunasis: Esu! (Taip!)

N, ar esi rimtai apsigalvojusi, niekieno neverčiama ir tikrai pasiryžusi tekėti už šio savo sužadėtinio?

Jaunoji: Esu! (Taip!)

Vadovas klausia abu:

– Ar pasižadate santuokos kelyje visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti?

Kiekvienas atsako: Pasižadu! (Taip!)

– Ar sutinkate pagal Dievo valią susilaukti vaikų ir juos auklėti, kaip liepia Dievas ir Bažnyčia?

Jaunieji: Sutinkame! (Taip!)

 

Santuokinė priesaika:

Aš, N, imu tave, N, savo žmona (vyru) ir prisiekiu visada buti tau ištikimas (-a): kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims, – visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas!

 

Žiedų palaiminimas ir įteikimas:

Vadovas laimina žiedus. Tada jaunieji vienas kitam žiedus užmauna tardami:

N, imk šį žiedą – mano meilės ir ištikimybės tau ženklą – vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.

 

*N – lot.“ Nomen“ sutrumpinimas – liet. „vardas“.

 

 

2014 - 2018 © Skuodo Švč. Trejybės parapija. Visos teisės saugomos.
Top