Pradinis

Šačių Šv. Jono Krikštytojo parapija


Loading
Center map
Traffic
Bicycling
Transit
Google MapsGet Directions

 

 

ŠAČIŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO PARAPIJA
Dariaus ir Girėno g. 23, Šatės, 98242 Skuodo r.
Į. k. 191279322
A/s LT104010044700061676

 


Klebonas Jonas BAGINSKAS
gim. 19764 07 23 
įšventintas į kunigus 1990 05 27    
paskirtas į parapiją 2016 07 05
tel.: +370 686 01665 
El.p. jonas.baginskas@gmail.com

Aptarnauja – Notėnus ir koplyčia Kaukolikuose

Zakristijonas
Vaclovas Milius
tel.: 8 625 38979

Pročkelė
Aldutė Pociuvienė
tel.: 8 627 00255

Vargonininkė
Jurgita Palubinskaitė
tel.: 8 623 54401

Marijos Legiono vadas
Kazimieras Katkus


Pamaldos

  • Šv. Mišios
    Sekmadieniais 12 val.
    Šiokiadieniais 10 val. 
    Šeštadieniais pagal susitarimą
    Kaukolikų Šv. Ansgaro (Oskaro) vyskupo koplyčioje sekmadienį 13.30 val.
  • Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš šv. Mišias
  • Švč. Sakramento adoracija kiekvieną sekmadienį 13 val.
  • Gavėnios metu 
    Kryžiaus kelio pamaldos sekmadieniais prieš šv. Mišias 11.30 val. 
    „Graudūs verksmai“ giedami sekmadieniais prieš šv. Mišias 11 val.
  • Gegužinės pamaldos sekmadieniais 12.00 val., kitomis dienomis 10 val.
  • Birželinės pamaldos sekmadieniais 12.00 val., kitomis dienomis 10 val.
  • Rožinis sekmadienį 11.30 val.; spalio mėn. prieš šv. Mišias 9.30 val.
  • Žemaičių Kalvarijos Kalnai giedami gavėnios penktadieniais 11 val.
  • Marijos valandos (Rarotos) advento sekmadieniais 11.30 val.

 


Atlaidai ir šventės

Šv. Jono Krikštytojo atlaidai – birželio 24 d. (keliami į sekmadienį)
Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidai – spalio 4 d. (keliami į sekmadienį)


ŠAČIŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA 

Pravėrus istorijos skrynelę

Istoriškai Šatės žinomos nuo 1534-ųjų metų. XIV amžiuje greičiausiai priklausė LDK valdoms. Tada Šates valdė Žemaičių pareigūnas  A. Vnučka.  1568-aisiais metais Žygimantas Augustas Šates kartu su Grūstės apskrities žemėmis atidavė J. Chodkevičiui.

Matyt, kaimas greitai plėtėsi, nes XVII amžiaus antroje pusėje imta rūpintis maldos namų pastatymu.      

Pirmoji Šačių bažnyčia buvo medinė, pastatyta 1670-aisiais. Ją pastatė Jonas Volskis. Vyskupas M. Valančius apie pirmąją Šačių bažnyčią šitaip užrašė: „ Szatiu, Duktie Mosiede baž., Volskis Jons 1670“. 1690-aisiais metais bažnyčiai dovanoti trys valakai žemės. Metams bėgant bažnyčia gerokai aptręšo. Antroji Šačių bažnyčia taip pat medinė. 1771-aisiais pastatyta kunigaikščio Sapiegos lėšomis šv. Jono Krikštytojo garbei. Iki 1843-iųjų Šačių bažnyčia priklausė Mosėdžio parapijai, kaip filija. 1843-ųjų gruodžio 23 d., prašant vietiniams gyventojams, Žemaičių konsistorija Šačių bažnyčiai suteikė parapijines teises. Beje, 1778-aisiais metais Aleksandras Sapiega prie Šačių bažnyčios įsteigė altariją. 1806-aisiais metais prie bažnyčios veikė parapijinė mokykla. 1851-aisiais metais įkurta parapija. Bažnyčiai priklausė klebonijos pastatai, šalia buvo ir parapijos namai. 

Jau 1871-aiaisiais metais pradėta rūpintis naujos bažnyčios statyba, tačiau dėl tuometinės caro politikos, susidurta su sunkumais. Naujos bažnyčios statybai leidimas gautas tik 1880-aisiais metais.

Dabartinė Šačių bažnyčia pradėta statyti 1881-aisiais klebono Simono Lukoševičiaus rūpesčiu, parapijiečių lėšomis ir baigta 1885-aisiais, kurią konsekravo vyskupas sufraganas Beresnevičius. Bažnyčios statybai Pagramantės kaime surasta molio, ten pat degamos plytos ir vežimais vežamos į Šates.

Bažnyčia priskirta Skuodo dekanatui. Joje – trys altoriai. Didysis altorius pastatytas 1891-aisiais kunigo klebono Ignaco Stankūno rūpesčiu. Altoriuje – du paveikslai: šv. Jono Krikštytojo ir Marijos Belaisvių Globėjos. Šoniniai altoriai pastatyti 1904-aisiais. 1906-aisiais metais klebono I. Stankūno pastangomis įsigyti Masalskio gamybos 17 balsų vargonai. Dešiniajame bažnyčios bokšte yra trys varpai: didysis, vidurinis ir mažasis. Didysis varpas sveria 320 kg, ant jo yra užrašyta: „Ant garbės S. Jono Krikštytojo Fun. Povilas Jureviče. K. Š. T. E. Harmsen me fecit Libavie anno salutis 1860“. Vidurinis sveria 132 kg, ant jo užrašyta: „Me fecit Jacob Hessing in regio monti anno 1701“. Mažasis sveria 88 kg, ant jo užrašyta: „In honorem sanctae Trinitatis Me fundebat Jacob Hessing regio monti anno Domini 1713“. Tame pačiame bokšte yra signaturkos varpelis. 

Dabartinėje bažnyčioje yra 23 langai, šešios durys, keturiolika meniškų stacijų, sakykla. Manoma, kad sakykla įrengta kartu su šoniniais altoriais, tai yra 1904-aisiais metais. Stacijos įsteigtos 1902-aisiais.

Aplink bažnyčią – šventorius, aptvertas akmenine tvora. Šventoriaus tvoroje yra šeši geležiniai vartai.

Kaip užfiksuota bažnytinėje archyvinėje medžiagoje, 1938-aisiais Šačių parapijoje buvo 4700 parapijiečių, o 1960-aisiais – 3600 tikinčiųjų

1922-aisiais metais Šačių bažnyčios komitete buvo Jurgis Memgaudas, Antanas Zaboras, Juozapas Karevičius, Juozapas Želvys, Antanas Laukys, Viktoras Jonušas, Adomas Urnieža, Pranciškus Kataržis, Kazimieras Jonkus, Pranciškus Zaniauskas.

Šatiškiai iš kartos į kartą perduoda prisiminimus apie vyskupo M. Valančiaus apsilankymą Šačių bažnyčioje. Vieni pasakoja, kad vyskupas labai baręs šatiškius vyrus, kad jie girtuokliauja. Kiti, kad vyskupas meldęsis verkdamas, kad vyrai pagaliau susiprastų ir nebegirtuokliautų.

Šačių bažnyčia kartu su parapijiečiais padėjo 1863-iųjų metų sukilimo dalyviams, kuriuos aprūpindavo maistu, rūbais, pinigais, slėpė sukilėlius.

1897-ųjų lapkričio 2 d. į vieną bažnyčios bokštų trenkė žaibas, bokštas pakrypo į šoną, tad jo remontui reikėję išleisti tūkstantį tuometinių rublių. 

Parapijos klebonai, kunigai 

Kunigas klebonas Simonas Lukoševičius, bažnyčios statytojas, Šatėse klebonavo net 29-erius metus (1859-1888 m.). Jo palaikai ilsisi Šačių kapinėse.

Nuo 1888-ųjų iki 1906-ųjų Šatėse klebonavo Ignacas Stankūnas, kuris irgi palaidotas vietos kapinėse. Klebonaujant I. Stankūnui, bažnyčios vikarais buvo kunigas Tuminas, Kazimieras Norvaiša.

Nuo 1906-ųjų iki 1922-ųjų Šatėse klebonavo klebonas kunigaikštis  Antanas Gediminas-Beržanskis-Klausutis. Vikarais dirbo: kunigai Stanislovas Tamulevičius, Juozapas Susnys, K. Žebrauskas, Jadviršis.

Klebonas Tadas Urbonas Šatėse klebonavo keturiolika metų (1922-1937 m.). Tuomet vikarais dirbo kunigas Kvetkauskas, Vincentas Dulkys, Juozapas Karoblis. 1937-aisiais į Šates atvykęs kunigas Juozapas Pilypavičius klebonavo tik dešimt mėnesių. Po to buvo paskirtas klebonauti Albertas Novodzelskis (1937-1948 m.). Vikarais dirbo kunigai Antanas Valiuška, Juozapas Grabauskas, Kazimieras Viršila, Jonas Žvirblis, Vaclovas Stirbys.

Nuo 1948-ųjų iki 1954-ųjų klebonavo Vladas Šlevas, nuo 1954-ųjų iki 1960-ųjų – kunigas Alfonsas Sirus, altarista vikaras Alfonsas Klimavičius. Nuo 1960-ųjų iki 1986-ųjų – Vincentas Senkus. Jo palaikai palaidoti šventoriuje.

Šačių parapijoje dar yra klebonavę kunigai Česlovas Godliauskas, Jonas Pakalniškis (abu jau mirę. – R. R.), Gintaras Lengvinas, Raimondas Danupas. Šiuo metu klebonauja kunigas Kęstutis Pajaujis. 

Parengė Rūta RONKAUSKIENĖ

 

2014 - 2018 © Skuodo Švč. Trejybės parapija. Visos teisės saugomos.
Top